Biogeninių medžiagų koncentracijų kitimo tyrimai Kulpės upėje

Autoriai

  • Karolis Mikelinskas Šiaulių valstybinė kolegija, Aplinkos apsaugos studijų programos absolventas
  • Violeta Petraškienė Šiaulių valstybinė kolegija, Inžinerijos mokslų katedros lektorė

DOI:

https://doi.org/10.56131/tmt.2023.2.2.165

Esminiai žodžiai:

biogeninės medžiagos, antropogeninė tarša, paviršiniai vandenys, Kulpės upė

Anotacija

Straipsnio tikslas – apibūdinti biogeninių medžiagų koncentracijos kitimą Kulpės upėje. Straipsnio teorinėje dalyje apžvelgtas Lietuvos paviršinių vandenų suskirstymas į upių baseinų rajonus, aprašyta jų ekologinė būklė. Apibendrinta pagrindinių antropogeninių taršos grupių daroma žala paviršiniams vandenims, prevencinės taršos mažinimo priemonės, išnagrinėta paviršinio vandens tyrimo metodika.

Kulpės upės mėginiai paimti du kartus – 2023-04-03 ir 2023-04-25, siekiant nustatyti medžiagų koncentracijų kitimą. Mėginių ėmimo vietos parinktos pagal geografinį upės išsidėstymą, aplinkinius objektus ir upės tekėjimą. Analizuojant upės vandens rodiklius buvo tiriami šie rodikliai: nitratai (NO3-N, mg/l N), amonio azotas (NH4-N, mg/l N), bendras azotas (Nb, mg/l), fosfatinis fosforas (PO4-P, mg/l P), bendras fosforas (Pb, mg/l). Pagal tirtas biogenines medžiagas blogiausi rezultatai gauti šiaurinėje Šiaulių miesto dalyje. Amonio azoto koncentracijos lygis siekė blogą ekologinę būklę upės ištakose bei centrinėje miesto dalyje.

Atsisiųstis

Atsisiųsti duomenis dar negalima.

Atsisiuntimai

Išleista

2023-10-20

Kaip cituoti

Biogeninių medžiagų koncentracijų kitimo tyrimai Kulpės upėje. (2023). Taikomieji moksliniai tyrimai, 2(2), 49-60. https://doi.org/10.56131/tmt.2023.2.2.165

Dažniausiai skaitomi to paties autoriaus (-ių) straipsniai